BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Gruodis, 2009

Laimės paieškos.

2009-12-05

Sveiki,

Žinot, pastaruoju metu visur tik ir girdžiu sėkmė, sėkmingi žmonės, tikslai ir pan. Tad nusprendžiau vieną dieną, t.y. čia ir dabar, išsiaiškinti, kas visgi iš tikrųjų yra tas daiktas yra laimė? O tiksliau, kas yra tas laimingas gyvenimas, ir kaip jo pasiekti, kad iš tikrųjų džiaugtumeis savo buvimu žemėje:)

Vieni žmonės laimę apibūdina kaip kaip tikslų pasiekimą.

Visai neblogas apibūdinimas, tiesa?  Aš ir pati nuoširdžiai tuo tikėjau, jog kai pasieksiu savo tikslų, tai tada jau tikrai būsiu laiminga. Ir aišku, norisi būti laiminga kuo greičiau, tai ir pradedi visomis pastangomis kiek tik gali plėšytis, kad tik prie jo priartėčiau ir visais būdais jo siekti. Ir prasideda lenktynės prieš save: kaip čia kuo greičiau visko pasiekti, koncentruodamasi tik į tą tikslą, tik į rezultatą. Ir nuolat kartoji: vat kai pasieksiu, vat tada jau būsiu laiminga. tačiau.. kyla klausimas-

Kas iš to? Na baigiam mokyklą, kažko pasiekiam, tarkim, stovim savo naujame bute, ir manom kad „va dabar tai bus“, bet.. po kurio laiko tas jausmas išblėsta. Ir vėl kažkoks keistas nepasitenkinimo jausmas- juk tiek dirbom, tiek siekėm , čia turėjo būti laimė! Bet jos nėra, tik trumpalaikis pasitenkinimas… Tada pradedam sprintą link kito tikslo… Plėšomės, stengiamės iš paskutiniųjų.. o galų gale – vėl tas pats..

Vieną dieną savęs ėmiau ir  paklausiau: Ar verta gyvenime tiek laiko plėšytis ir stengtis dėl trumpalaikio malonumo, kuris užplūsta pasiekus tikslą? Kas iš to? Taip, tai didžiulė sėkmė, sutinku, bet ar tai tikrai yra gyvenimo  laimė?

Laimė ir sėkmė – ne tas pats. Tad nusprendžiau, jog laimė slypi kažkur kitur.

Vėlgi klausiu savęs: tai gal tada iš vis nieko nesiekti? Bet juk tai daug blogiau! Iššvaistyti savo gyvenimą veltui..

Tad o kurgi slypi ta tikroji laimė? Mašinoje? Ne.. Name? Nemanau.. Piniguose?

Aš suprantu, kad tai yra gerai, kad nieko bloga turėti finansinę laisvę. Bet ar čia pati gyvenimo ir būties prasmė?

Ir tada po ieškojimų aš supratau kur gi ta laimė yra.

Aš manau, kad prasmės ieškoti nereikia. Ji yra visai netoli, ji čia, aplink mus.

Kiekvienoje, eilinėje, paprastoje dienoje.

Štai kur glūdi laimė ir visa pasaulio prasmė.

Viskas labai paprasta.

Tai, ką mes darome kiekvieną dieną, ir yra patys prasmingiausi gyvenimo dalykai. Kas rytą keltis, kažkam padovanoti šypseną, šokti, mylėti, daryti tai, kuo tiki, ir tai, kas tavo manymu, yra prasminga. Nuolat ieškoti. Prarasti ir atrasti. Štai kur prasideda tikras gyvenimas.

Taip, siekti yra tikrai puiku. Bet svarbiausia yra pats PROCESAS, o ne rezultatas. Vienintelis kelias į tikrą gyvenimo pilnatvę – tai viską, ką darai gyvenime, daryti mėgaujantis pačiu procesu, o ne siekiant rezultatų. 100 trumpalaikių pasitenkinimų neprilygsta tam vienam laimės jausmui, kai darai tau patinkantį darbą, kai į jį įdedi visą save, atsiduodi jam visa širdimi! Svarbiausia – atrasti. Paklausti savęs, ko gi iš tikrųjų nori, kuo iš tikrųjų tiki, nepaisant jokios aplinkos ir kitų žmonių…. Kas ieško, tas randa J Kai jauti malonume ne rezultate, o pačiame procese, atsiranda toks nepaprastas laimės jausmas, kuris nepriklauso nuo aplinkybių, nepriklauso nuo to ar pasieki tai, ar ne, bet vis kyla iš kažkur giliau, iš pačio žmogaus, ir nėra toks paveikiamas, kaip paprasti pasitekinimai.

Beje, pabaigai.. Vienas labai protingas žmogus pasakė - „Svarbiausia ne tai, kiek pasieksi, o kuo tapsi, to siekdamas“.

Ir aš juo tikiu. Pati išbandžiau tai, dėl to ir tikiu. O jūs ar tikite?:)

Paprastai ir nuoširdžiai –

Rita

Rodyk draugams

Rytoj.

2009-12-01

Rytoj.

Nuo rytojaus pradėsiu naują gyvenimą.

Nuo rytojaus pradėsiu sportuoti. Rytoj viskas bus gerai…rytoj.

Pastaruoju metu aplinkui ir kartais iš savęs vis girdžiu panašių frazių ir pažadų. Kad nuo rytojaus viskas bus kitaip, gyvenimas bus kitoks, ir panašiai. Bet… ateina rytojus… o pasaulis taip ir lieka toks pats…

Kodėl mes taip dažnai bėgame nuo savęs ir pasaulio, kodėl nuolat atidėliojame gyvenimą?

Tada sugalvojame maždaug apie begalybę priežasčių, ir netgi visai logiškų ir įtikinamų pasiteisinimų, kad mums šiandien nuo visko bloga, mums trukdo nuovargis, tas žmogus arba šiaip blogas rudenio oras… Taip ir gyvenam nuolatinėje „rytoj“ būsenoje.

Tačiau blogiausia, kad, užklupus kasdienybei, dažnai tas rytojus taip ir neateina…

Ir gaunasi taip, kad laukėm laukėm geriausių gyvenimo dienų, bet jos ėmė ir kažkur pabėgo.. .

Juk nei vienas to nenorime, tiesa?:)

Tad kad taip neatsitiktų, kitąkart, kai norėsi pasakyti „rytoj“, tiesiog imk ir pradėk daryti nuo šiandienos! Kada gi dar bus geriausias laikas, jeigu ne šiandien? Būtent dabar! Šią gyvenimo akimirką! Nieko negalvojant, imti ir daryti…:) Kuo daugiau mes bandome galvoti apie tą dalyką, tuo daugiau sugalvojame argumentų, kodėl neverta to daryti, ar kaip blogai gali baigtis… O kai tiesiog paimame ir padarome, nelieka laiko pagalvoti ir atkalbėti savęs.

Aišku, kartais suklystame bandydami, bet juk klaidos irgi nėra blogai :) Jau geriau bandyti ir klysti, negu sėdėti, galvoti, bet nieko taip ir nepadaryti.

Beje, kaip sako sena kinų patarlė: „Geriausias laikas pasodinti medį buvo prieš 20 metų.Kitas geriausias laikas - šiandien“. Tad kam gi laukti rytdienos, jei gali padaryti dabar?:)

Tiesiog paprastai ir nuoširdžiai,

Rita

Rodyk draugams