BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Rugsėjis, 2009

Kūrėjai

2009-09-27

O dabar užsimerk ir įsivaizduok, kad gali valdyti savo gyvenimą. Kad gali gyveni tokį gyvenimą, kokio nori. Kad pats susikuri savo gyvenimą, nuo mažiausios smulkmenos. Kai aplinkui nėra nieko, kad galėtų sugadinti Tavo nuotaiką. Šaunu, tiesa? :)

Koks jis būtų? Ar labai skiriasi nuo to, kurį matai kasdien?

O dabar aš tau tyliai pakuždėsiu: Tu gali gyventi jame.

Sakysi: nesamonė…

Bet palauk! Aš žinau paslaptį. Mažytę paprastutę paslaptėlę, kaip tai paversti realybe. Aš jau išbandžiau, ir patikėk, tai veikia. Vien bandymas sukelia nuostabų jausmą, tarsi krisčiau nuo 9 aukšto… Vidinė laisvė svaigina. :)

Nori ir Tu sužinoti?

Tad klausykis :) Kiekvienas mes esame savo gyvenimo kūrėjais. Kiekvienas gimdami gavome nuostabiausią pasaulyje dovaną - gyvenimą. Ir kartu tapome nuostabiais meninkais, kuriančiais savo pasaulį. Mūsų visų pasaulį. Šiandien Tu kuri vakar dienos ateitį. Tavo dažai - tai tavo mintys, o teptukai - darbai.

Ar išdrįsi pats nutapyti tai, ką matai vaidzuotėje?

Na gerai, apie ką čia aš?:) Kiekvienas mes savo mintimis formuojame savo gyvenimą. Kiekviena neigiama mintis sukuria negiamą atsaką gyvenime, o kiekviena teigiama - įneša į jį gėrio ir džiaugsmo. Ir tik nuo mūsų minčių priklauso, koks bus mūsų gyvenimas. Viskas veikia labai paprastai: mintys formuoja mūsų žodžius, žodžiai - veiksmus, veiksmai - įpročius, o šie formuoja gyvenimo būdą, o gyvenimo būdas- aplinką.

Tereikia pakeisti savo mintis.

Skamba visai paprastai, tiesa? ;)

Bet tu sakysi, jog gyvenimas vien nuo gerų minčių nepasikeis…

Melas!

Dažniausiai įvairios aplinkybės mums trukdo būti laimingais. Ne kartą girdėjau (ir pati sakiau) “vat būčiau laiminga, jei ne…” Viskas! Nori laimingai gyventi? Mesk į šalį tokias mintis! :) Tiesa, mes negalime pakeisti aplinkybių, tačiau.. Mes juk turime pasirinkimą, kaip į jas reaguoti. Prisiimkime atsakomybę už savo gyvenimą. Atsakomybę už savo veiksmus, poelgius ir svarbiausia - požiūrį bei reakcijas į visus dalykus.

Nustokime kaltinti aplinkybes, mamą, draugą, šeimą, aplinkinius, blogą orą, gyvenimą ir viską kitą dėl savo nesėkmių. Atsigręžkime ir paklauskime savęs: ką aš padariau, kad ši situacija pasikeistų? Ir kaip aš galėčiau pakeisti šią padėtį?

Visada visada visada galime ją pakeisti, teireikia pakeisti savo mintis, savo požiūrį į tą dalyką.

Juk mes patys Kuriame savo gyvenimą. Ne oras, ne aplinkybės, o mes patys!

Juk pats gali pasirinkti,  supykti, ar ne. Palūžti, ar į problemą žiūrėti kaip į pamoką. Būti laimingam, ar ne. Gyvenime nebūna klaidų, ir sunkumų, būna tik pamokos ir galimybės tobulėti. :)

Ir kiekvienas turime pasirinkimą, kaip į juos reaguoti.

Iš tiesų gyvenimas yra  toks, kokį mes jį matome viduje. Jei būsi įsitikinęs, jog pasaulyje vien neteisybė ir jame esi tik aplinkybių auka, taip ir bus. Jei tvirtai tikėsi, kad pasaulis yra nuostabus, jis toks ir bus!

Kaip minėjau, vien tokiu mąstymu  blogybės nedings.. Tačiau galime į kiekvieną blogą dalyką pažvelgti kitomis akimis. Man labai patinka pasakymas: Savaime nėra gerų ar blogų dalykų, mes patys jiems suteikiame teigiamą ar neigiamą prasmę.

Ir jeigu net blogiausius dalykus priimame su šypsena, gyventi pasidaro taip gera gera :)

Prisiimdami atsakomybę už savo veiksmus ir mintis, mes patys tampame savo gyvenimo kūrėjais.

Visada turime pasirinkimą. Ir kad ir ką pasirinktum, būsi visada būsi teisus. Jei nori, kad gyvenimas būtų pilkas ir juodas - matyki jį tik pilką ir juodą.. Jei nori gyventi toje svajonėje, kurią matei užsimerkęs - gyvenk ;)

Tikiu, jog gali ;)

Kaip visad - paprastai ir nuoširdžiai -

Rita ;)

Rodyk draugams

Čia ir Dabar.

2009-09-14

Sveiki! - tariu sau ir Jums, kas skaitote :)

Labai norisi patalpinti kur nors savo mintis, kurių kartais būna tiek daug! Taigi, pirmąjį savo įrašą pradėsiu būtent šiais žodžiais:

Čia ir dabar.

Ir ką gi tai  reikškia?

Tiesiog būti. Būtent šią akimirką. Ne kažkokiuose praeities įvykiuose, ne ateities planuose, o būtent čia: jausti, matyti, girdėti ir mastyti tik tai, kas vyksta Dabar. Atrodo, juk taip paprastai skamba: tiesiog būti. Atrodo, jog turetume tai mokėti kiekvienas. Bet juk kartais (o gal ir dažnai), kai užsiverti begaliniuose darbuose, kai visur leki ir stengiesi viską padaryti, net nebematai to, kas vyksta aplinkui… Kai bėgi, bėgi, stengiesi viską suprasti, viską sužinoti ir viską nuveikti, stengiesi būti tobulas, tiesiog pamiršti, ką reiškia džiaugtis tuo, jog esi Čia.. Prisipažinsiu, man taip būna išties dažnai. Pati to nesuprasdama, įjungiu autopilotą ir tiesiog lekiu… bet palaukit! Juk gyvenimas daug didesnis nei tie begaliniai maži darbeliai! Jeigu tik akimirkai sustotume ir iš tikrųjų apsidairytume- juk tiek daug garsų aplink, tiek daug kvapų, vaizdų ir gyvenimo, tiesiog visa krūtine alsuojančio mums į veidą! O koks geras jausmas užplūsta, jeigu tik išdrįsti - jei tik išdrįsti - numesti šalin visas abejones ir rūpesčius, ir tiesiog pasinerti visa galva į gyvenimą! Pajausti gyvenimą, pajausti tą malonumą tiesiog Būti! Čia ir dabar. Ne rytojuje, ne darant kažką ypatingai ypatingo, o tiesiog būnant! Ne mąstant, ne tūkstantį kartų galvoje išgyvenant tą patį dalyką, o tiesiog išvalyti galvą nuo visų minčių, visų baimių (!), ir leisti sau tiesiog mėgautis kiekviena minute, kad ir ką bedarytum..

Nežinau, tikriausiai tą jausmą ir pavadinčiau tikrąja laime. Juk laimė - tai ne kažkokio įvykio atsakomoji emocija, o tiesiog būsena. Ir manau, jog jausti ją galime kiekvienas, jei iš tikrųjų norime. Iš viso savo gyvenimo supatau, kad laimės tikrai nereikia ieškoti kažkur toli, ar kaip nors jos siekti. Ji yra arčiau, negu mes įsivaizduojame - arčiau, nei mūsų nosies galiukas :) Ir mes visada turime pasirinkimo laisvę - ar būti laimingiems, ar ne.  Ar  išgyventi tą klaidą kaip tragediją, ar priimti tai kaip pamoką? Ar leistis būti viekiamai aplinkinių nuomonės, ar ne? Ar gyventi ir mėgautis gyvenimu, ar ne?  Aš jau pasirinkau. O jūs? :) Bent trumpam, bent porą minučių per dieną meskim tuos visus nerimus, problemas,  parodykim, kad esam stipresni už juos, ir leiskim pabūti sau laimingiems! Manau, kiekvieas iš mūsų to nusipelnėme :)

Na, bet apie ką aš čia dar norėjau pablevyzgoti? Aj, apie baimes. Iš tiesų, jos taip trukdo mums gyventi laimingai. Trukdo mums siekti savo tikslų, trukdo eiti į priekį, trukdo būti kūrybiškiems, laisviems, ir unikaliems. Ypač tos baujriosios “man nepavyks” ir “ką apie mane pagalvos aplinkiniai?” Baimė susimauti, ką susimovus apie mane pagalvos. Bet žinot, kas keisčiausia? Kad jei nebijosi, tai ir nesusimausi. O jei ir susimausi - na tai kas? Na, susimoviau, ir kas iš to? :)  Jei pats to nesureikšmini, ir kiti tada nebegali to sureikšminti. o jei ir sureikšmina, na tai kas, juk visi jie laikini..  tai kam gaišti savo laiką stengiantis padaryti kažkam kažkokį įspūdį? Kam stengtis gyventi dėl kažkokių kitų žmonių nuomonės? Juk gyvename dėl savęs o ne dėl aplinkos. Taip, aš tokia, aš  klystu, bet aš nebijau būti savimi. Bet užtet myliu gyvenimą! O kai pradedam gyventi dėl savęs, tada gyventi pasidaro taip malonu ir gera :) Jausti gyvenimą, gyventi Čia ir Dabar.

Kas dieną nors truputį suvaldykime savo blogas mintis, (juk mes patys esame savo minčių šeimininkai, tiesa?) ir pagyvenkime truputėlį paprasčiau. Be jokių suvaržymų. Be jokių baimių. Be jokių pašalinių minčių (juk kas buvo, tas buvo, o kas bus, tas bus). Tiesiog laisvai, paprastai, pozityviai, ir laimingai. Čia ir dabar!

Juk kiekvienas esame toks nuostabus!

Na, iškepiau “savo primą blyną” blogų pasaulyje :D nors norėtųsi pasakyti tiek daug, bet lekiu jau ;) Jei perskaitėte, džiugu, jei norite ką pasakyti - visada bus smagu išgirsti ;) šiam kartui tiek,

Paprastai ir nuoširdžiai,

Rita :)

kol buvom vaikais, visi mokėjom būti iš tikrųjų laimingais. Keista, kad kuo toliau, tuo labiau tai pamirštame..
Kol buvom vaikais, visi mokėjom būti iš tikrųjų laimingais. Keista, kad kuo toliau, tuo labiau tai pamirštame..

Rodyk draugams