BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Rugsėjis, 2010

Naujieji “namai”

2010-09-30

Pagaliau jau vėl namie! Taip, mano kambary, kuris tapo mano naujaisiais namais metams :) Vakar grižau iš On-Arrival mokymų, kurie skirti visiems EVS naujokams. Jeigu reikėtų vienu žodžiu apibūdinti tuos mokymus, tikraiusiai pasirinkčiau žodį Puiku! Nors pradžioje buvau tikrai nenusiteikusi ten važiuoti, (norėjosi šiek tiek daugiau apsiprasti su aplinka) bet išvykstant buvo tikrai liūdna. Susipažinau su daug nuostabių ir šiek tiek trenktų žmonių, su kuriais tikai nebuvo liūdna. Be to, gyvenome pire jūros, kitame Olandijos gale, tad mano noras pamatyti jrą olandijoje išspildė. Netgi daugiau -  mes joje išsimaudėme! Nors ir lijo bei tikrai nebuvo šilta, bet užtat buvo tikrai smagu :) Apžiūrėjau keletą Olandijos miestų - taip, visi jie tikrai nuostabūs.. Kiekvienas savitas ir savaip gražus. Beje, nepaisant smagių bemiegių naktų ir įvairaus pobūdžio užduočių išbandžiau dar vieną dalyką, kurį seniai norėjau pabandyti - aš su mano kambarioku Denu tranzavome :) Buvo tikrai smagu, be to, žmonės Olandijoje tikrai palankūs tranzavimui - neprireikdavo nė 15 min, kad pajudėtume iš vietos. :) Beje, po mėnesio tikriausiai dalyvausiu Next step mokymuose. Nekantriai laukiu :) Pastebėjau, kad labai pagerinau savo anglų kalbos įgūdžius - jau netgi pradedu galvoti ir sapnuoti angliškai! Beje, šiandien gavau savo nuosavą dviratį! Gal minėjau, o gal ir ne, čia VISI važinėja dviračiais. Nemeluoju, tikrai kiekvienas NL gyventojas tikriausiai turi po dviratį, nes čia ratuotus gali pamatyti tiek verslininkus, tiek senukus ar vaikus.. Beje, šiandien be darbo ofise dar dažėm namą! Įdomi ir neįprasta užduotis, bet man patiko :) Aj tiesa, nusprendžiau pradėti medituoti (vėl) ir sportuoti, bei rašyti savo paiekimus per dieną, bei planuotis išlaidas ir pajamas. Įdomu, kaip man sekasis. Tai tiek šiam kartui, keliauju i lova pasitikti rytojaus.. :)
Kaip visad,

Rita

Rodyk draugams

Trecioji diena

2010-09-23

Kazkas yra pasakes, kad turime gyventi megaudamiesi kiekviena gyvenimo akimirka. Budama cia is naujo suprantu si posaki… Pastarasias dienas is tikruju megaujuosi kasdienybe. Jau susipazinau su miesteliu –tai tikrai zabus miestelis su jaukiais namais ir mielu senamiesciu. Bunant cia, itesiog neimanoma jo neisimyleti! Taip pat labai dziugina sios salies zmones – daugelis ju tikrai paslaugus ir kantrus, ypac kai stengiasi man paaiskinti kaip ka turiu daryti J Mano antroji “seima” – taip pat nuostabus zmones, kurie tikrai praskaidrina mano dienas! Kol kas esame.. apie 5-7 (zmones nuolat tai atvyksta, tai isvyksta), bet ateityje tikriausiai bus daugiau musu. Su viena savanore jau susitariau, kad ji pamokytu mane groti pianinu bet kartu mokytis Japonu kalbos (yay)!

Gyvenu nedideliame jaukiame name – pastate kur visi savanoriai praleidzia dauguma laisvo laiko, tad liudna cia tikrai nebus. Be to, vienas nuostabiausiu dalyku Olandijoje – visi cia vazineja dviraciais. Tikrai nuostabu I parduotuve vaziuoti su dviraciu! Organizacija, kurioje dirbsiu, labai demokratiska ir liberali, tad galesiu suplanuoti keleta kelioniu I uzsieni, ir netgi sudalyvauti trainige! Darbas taip pat laukia idomus (neveltui vienas pazistamas zmogus sia organizacija pramine asmeninio tobulejimo fabriku :D ), bet pirmas savaites kol kad nedirbsiu dar, nes organizacijos vadovas pasiule pirmiausia apsiprasti su aplinka ir organizacija. O stai rytoj manes laukia On-Arrival training (tai mokymai atvykusiems savanoriams). Taigi, dienos lekia smagiai, bet deja, greitai..

P.s. Jau turiu issikelusi tikslus, ka noriu pasiekti per siuos metus, Tad po truputi pradedu ju siekti.

Tiek si karta, linkejimai is Olandijos!

Rita

Rodyk draugams

Pirmoji diena tulpiu ir maricuanos salyje.

2010-09-23

“I love Holland I love Holland I love Holland!” – stai tokie pirmieji zodziai, skambeje mano galvoje vos tik izengiau I 10 akropoliu dydzio shipholl aerouosta Olandijoje. Keista, vos pabuvau pora minuciu kitoje salyje, smegenys iskart persijunge I angliskaji rezima. Nepaisant varginancios keliones lektuvu (skrydzio baime daro davo, “dejau I kelnes” kaip reikiant kai ratais skraidem apie amsterdama ir negalejom nusileisti del miesta okupavusio ruko) jauciausi tiesiog puikiai! Amsterdamas kaip visad pasitiko labai svetingai: besisypsantys zmones, kurie uzkalbindavo tiesiog siaip pasiteirauti is kur atskridau, ar siulydavo pagalba net neprasomi – cia tai bent prie aplinkiniu svetimumo pripratusiai lietuvaitei! Traukinio bilietu pardavejas maloniai sypsodamasis netgi paklause ar as nesu modelis, kai as visa raudona ir uzsdususi nuo beprotisko svorio lagamino tempimo angliskai rezgiau sakini..  Taigi, is pirmo zvilsnio zmones cia tikrai mieli ir malonus – stai vaziuoju traukiniu I Ommena tarp bekvailiojancio jaunimelio.. Niuniuojant Jason Mraz- I’m yours ir ziurint pro langa i besikeiciancius vaizdus bandau susitaikyti su ta mintimi, kad beveik metus tai bus mano namai.. ir tiesiog nesugebu nenusypsoti !

.. Organizacija ir jos nariai prieme mane labai draugiskai. Jau spejau susipazinti su naujaisiais savo seimos nariais – tai esamieji savanoriai. Ju kol kas yra 6, bet ateityje zada buti ir daugiau. Kol kas visi atrodo tikrai saunus, tikrai dziaugiuosi kad su siais zmonemis praleisiu daug laiko. Is tikruju, jauciuosi tarsi buciau pazinojusi juos anksciau – visi laisvi ir draugiski. Dabar suprantu, kodel viena savanore anksciau man yra sakius kad cia pasijusiu kaip namie – jau pirmaja diena kartu gaminome ir valgeme maista, daug plepejome. Jau pradedu priprasti prie namo ir nuostabios aplinkos, kuri mus supa. Tiesa, suzinojau jog darbo pirmaja savaite anaiptol nebus daug: organizatoriai duoda laiko apsisprasti su aplinka ir kaip sakant “apsitrinti”. Bet suzinojau nuostabu dalyka – kad yra galimybe paciai eiti I 2 stepa, o dar geriau – jog imanoma tapti lektore! Man regis, jau turiu savo pirmaji tiksla is Evs…

Beje, vienas draugas pasiule tiesiog genealia minti – visus nuotykius ir isgyvenimus rasyti I bloga – tam, kad galeciau ivertinti ir iamzinti savo isgyvenimais, ir pasidalinti su tais, kuriems tai idomu!

P.s. Prasau nepykti su “svelpa” rasta, niekaip nesusitvarkau kompiuterio:)

Paprastai ir nuosirdziai,

Rita

Rodyk draugams